Didžiausi šalies kadagynai
Nors kadagys nėra pripažintas saugomu augalu, kadagynai ir kadagių buveinės Europos šalyse yra saugomos, įrašytos į tarptautinį Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą. Tiesa, dauguma kadagynų yra „paslėpti“ po kitų saugomų teritorijų pavadinimais. Tad kur ir kokie yra didžiausi pagal plotą Lietuvos kadagynai?
Didžiausias – Šauklių riedulyne
Didžiausias ir labai įspūdingas Šauklių kadagynas–riedulynas yra Šiaurės Lietuvoje. Jis yra Salantų regioninio parko šiaurinėje dalyje, Šauklių kraštovaizdžio draustinyje, apie 3 km į pietus nuo Mosėdžio, apie 1 km į rytus nuo Šauklių gyvenvietės. Jis užima 29,2 hektarų plotą ir yra poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustinis. Kadagių giraitėje yra daug akmenų, kuriuos, kaip teigiama, prieš dešimtis tūkstančių metų atnešė ledynas, o netoli kadagyno stūkso mitologinis akmuo.
„Tai – natūrali paskutinio ledynmečio suformuota teritorija, dar vadinama Lietuvos tundra. Šauklių riedulyne, kuriame galima pamatyti neįprastą, tundrą primenantį kraštovaizdį, yra susiformavę vertingi, unikalūs gamtiniai kompleksai su didele bioįvairove, retomis augalų, grybų bei gyvūnų rūšimis. Šis gamtos kūrinys turi didelę mokslinę, estetinę, pažintinę, mokomąją, auklėjamąją, istorinę bei rekreacinę vertę. Kadagynas sudaro 79 ha plotą, jame daug riedulių. Čia kadagiai labai vešlūs, įvairiausių formų, vidutiniai siekia 6 m aukštį. Gamtiniu požiūriu tai unikali vieta, joje atlikti detalesni moksliniai tyrimai“, – sakė dr. Rasa Vaitkevičiūtė, apgynusi mokslinį darbą apie paprastojo kadagio (Juniperus communis L.) ekologijos ypatumus Lietuvoje.
Įspūdingi Dzūkijoje ir Aukštaitijoje
Dzūkijos regione didžiausias yra apie 6,6 ha ploto Stėgalių kadagynas Dzūkijos nacionaliniame parke, plytintis tarp Zervynų ir Marcinkonių kaimų. Pasak Dzūkijos nacionalinio parko gamtos skyriaus vedėjo Mindaugo Lapelės, Stėgalių ežerėlis ir jo apylinkės buvo nusausintos 8-ajame dešimtmetyje ir tuomet buvusiose ganyklose susiformavo kadagynas, kuris, nutraukus ganymą, pradėjo užaugti mišku. 2010 m. buvo patvirtinta Stėgalių gamtinio komplekso tvarkymo programa, iškirstos kadagius stelbiančios pušys.
Baluošo kadagynas, esantis Aukštaitijos nacionaliniame parke, Baluošo kraštovaizdžio draustinyje netoli Šuminų kaimo ant rytinio Baluošo ežero kranto, užima 4,4 ha teritoriją.
„Jis susiformavo kadaise drėgnoje kalkingoje paežerės pievoje ganant gyvulius. Čia auga labai retos augalų rūšys. Viena iš jų – laukinė orchidėja plačialapė klumpaitė, augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą“, – pastebėjo dr. R. Vaitkevičiūtė.
Vienintelis privatus
Margupio kadagyno draustinis yra Dubysos paskutiniojo dešiniojo intako Margupio upelio slėnio kairiajame krante, Išlestakių kaime, Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone. Draustinio teritorijoje kadagiai išplitę maždaug 4,5 ha, kur grynieji kadagynai sudaro apie 2,5 ha. Šis kadagynas –vienintelis Lietuvoje privatus. Jo šeimininkas Erikas Laiconas dėjo visas įmanomas pastangas, kad ši teritorija taptų Natura 2000.
Pasak dr. R.Vaitkevičiūtės, seniausio kadagio amžius kadagyne – apie 90 metų, o šis kadagynas išskirtinis ir tuo, kad jame ganomi gyvuliai, todėl jis turi perspektyvų išlikti ilgam.
Labiausiai žinomas ir lankomas – Arlaviškių
Didžiausias kadagynas vidurio Lietuvoje – Arlaviškių kadagynas. Kadagynas įsiskverbia į Kauno marių regioninį parką, Arlaviškių botaninį draustinį, jo plotas yra 2,4 ha.
„Kol nebuvo Kauno hidroelektrinės ir Nemuno slėnyje buvo dirbamos žemės, tame stačiame šlaite Arlaviškių kaimo gyventojai ganė gyvulius. Laikui bėgant žmonės kadagyną ėmė vertinti kaip unikalų gamtos objektą ir pastebėjo, kad kiti sumedėję augalai trukdo kadagiams augti ir plėstis, todėl dabar jie nuolat iškertami. Kadagynas primena Šveicarijos Alpes. Aukščiausi medžiai jame siekia 13,5 m, storiausi, tokių yra apie dešimt, – 20- 30 cm. skersmens, seniausi – apie 75 metų amžiaus“, — pasakojo dr. R. Vaitkevičiūtė.
Vilkokšnio, Bradesių ir Sekionių
Kitas ne mažiau žinomas ir lankomas Vilkokšnio kadagynas bujoja ant Vilkokšnio ežero kranto Trakų rajone prie Antakalnio kaimo. Pradėjęs formuotis XX a. 2-3 dešimtmetį, dabar jis užima 3,5 hektarų plotą, įeina į Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdžio draustinį. Tai jaunas kadagynas, jame dominuoja 20-30 metų amžiaus kadagiai, seniausiems – apie 40 metų.
Bradesių kadagynas yra Sartų regioniniame parke, Sartų ežero pietiniame– pietvakariniame šlaite prie Bradesių kaimo. Kadagynas išplitęs 2,2 ha. plote. Šlaito apačioje, paežerėje savaiminės kilmės baltalksniai, pušys, drebulės formuoja miško aplinką, yra pasodintų liepų, kurios stelbia kadagius bei kadagynams būdingą žolinę augmeniją.
Dar vienas iš žinomesnių kadagynų prie Nemuno – Sekionių kadagynas, užėmęs apie 2 ha dešinėje Nemuno pakrantėje (Kaišiadorių r., 500 m nuo Sekionių kaimo), baigia išnykti.
Neprižiūrimi ir neganomi kadagynai nyksta
Pasak dr. R. Vaitkevičiūtės, savaiminiai kadagynai neretai paliekami be priežiūros, juose neganoma, dėl to jie nunyksta. Kadagynuose, kurie neįeina į parkų sudėtį ir neturi apsaugos statuso, dažna ir neigiama žmogaus veikla.
Didelis kadagių dendrometrinių rodiklių ir prieaugio skirtingumas priklauso ne tik nuo aplinkos sąlygų skirtumų, bet ir didelio kadagių morfologinio kintamumo bei genetinio plastiškumo. Net ir nedideliais atstumais nutolusios kadagių populiacijos gali iš esmės skirtis savo genetine informacija.
Daiva Červokienė
Stėgalių kadagynas, Vaido Vyšniausko nuotrauka
Privatus Margupio kadagynas, Eriko Laicono nuotrauka
Dr. Rasa Vaitkevičiūtė prie Pakarių kadagių