Ekspertinis Miškų įstatymo pataisų vertinimas – tik dėl paukščiuko?

Nepriklausoma valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizė viso labo gali tapti tik formaliu paukščiuku ir realiai nepateikti argumentuotų išvadų dėl Miškų įstatymo pataisų ekonominio bei socialinio pagrįstumo. Prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio šio teisės akto projekto įvertinimo Seimo valdybai š. m. kovo 30 d.  pateikė 46 skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai, kuriems kilo įvairių abejonių, ar galima pritarti Aplinkos ministerijos parengtam  urėdijų reformos variantui.

Seimo valdyba kiek padelsusi nutarė, kad tokia ekspertų komisija būtų sudaryta ir pavedė Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) parengti nuostatus, kas galėtų atstovauti tokiai komisijai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario, AAK pirmininko Kęstučio Mažeikos paruoštos sąlygos sulaukė kritikos dar iki jų patvirtinimo.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Vytautas Kamblevičius pareiškė, kad jos sudaro išskirtines sąlygas verslo teisės teisininkams, neturintiems nieko bendra su miškais, laimėti viešą konkursą ekspertinei išvadai. „Valstiečiai“ visoje Lietuvoje neranda neutralaus miškininko ar ekonomisto, kurie galėtų būti toje komisijoje ir parašė nuostatus pagal sau palankius žmones.

Vytautas Kamblevičius

„Sieksiu, kad  nepriklausoma ekspertinė išvada būtų pristatyta Seimo posėdžių salėje“, – patikino V. Kamblevičius.

Beje, Seimo Procedūrų ir etikos komisijai dėl Seimo statuto nesilaikymo jis yra apskundęs ir

urėdijų reformos svarstymo procedūrą Kaimo reikalų komiteto posėdyje, esą „buldozeriu stumiamą“ reformą komitetui gali tekti svarstyti iš naujo.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai balandžio 19 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydami įvertinti AAK pirmininko K. Mažeikos veiksmus ruošiant išskirtines sąlygas verslo teisės advokatams laimėti ekspertinį vertinimą dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto. Jose viešojo konkurso dalyviams nustatytos socialinių mokslų studijų teisės krypties bei verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimo ir darbo sąlygos.

„Tokios viešojo konkurso sąlygos yra korupcinio pobūdžio, nes neturi nieko bendra su geriausiais mūsų šalies ekspertais bei užkerta kelią viešai dalyvauti konkurse ir laimėti asmenims, kurie turi didžiulę patirtį pateikiant išsamius skaičiavimus“, – teigia pareiškėjai.

Vis dėlto pakartotinai balandžio 21 d. sukviestame AAK posėdyje minėtas sąlygas pavyko patvirtinti: už jas balsavo K. Mažeika,  K. Bacvinka, R. Sinkevičius, P. Nevulis,  prieš – L. Balsys, J. Imbrasas, o V. Vingrienė, S. Gentvilas, P. Saudargas, R. Morkūnaitė – Mikulėnienė posėdyje nedalyvavo.

Kęstutis Mažeika

AAK pirmininko K. Mažeikos teigimu, nuostatai paruošti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir jam  nenusižengta. Tačiau  Seimo valdyba ekspertizei teskyrė vos 100 eurų.

„Tai juokinga suma, nes realiai Seimas tokioms ekspertizėms pinigų nenumato. Įstatymu joms pinigų gali skirti ministerija, jei mano, kad tai tikslinga. Tad išsamios ekspertizės mokslininkai neatliks, čia praktiškai tik nuomonės paklausimas“, – sakė K. Mažeika. Esą iš Seimo ekspertizės nebus, nebent užsakytų Vyriausybė, bet ji savo variantą jau pateikė.

Kodėl  komisijoje nėra miškininkų? Pasak AAT pirmininko, kalbama apie miškų valdymą ir miškininkai susidurtų su interesų konfliktu, be to, vertinti savo srities darbą būtų šališka.

Dabar pora savaičių bus laukiama, ar už kuklią sumą atsiras norinčiųjų dalyvauti ekspertų konkurse,   o po to iš pretendentų nugalėtoją išrinks Seimo valdyba.

www. miskininkas.eu