Kaip Lietuvoje įgyvendinsime ES biologinės įvairovės strategiją?

Kaip Lietuvoje įgyvendinsime ES  biologinės įvairovės strategiją?

Netoli Druskininkų, Mašnyčiose,  rugsėjo 17 d. vyksiančioje parodoje-seminare „Miškininkystė saugomose teritorijose“ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Albertas Stanislovaitis kviečia diskutuoti dėl Europos Komisijos pristatytos Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo Lietuvoje.

Europos Komisija 2020 m. gegužės mėn. pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030-ųjų metų, skirtą kovoti su biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.

ES biologinės įvairovės strategija siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 metų pradėtų atsigauti ir kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša, klimato kaita. Joje siūloma nustatyti privalomus tikslus, padėsiančius atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų ES buveinių ir rūšių būklę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei kitą biologinei įvairovei palankią ūkininkavimo praktiką, gerinti Europos miškų būklę. 

Naujoje Biologinės įvairovės strategijoje yra numatyta saugomų teritorijų plėtra visoje ES – iki tam tikro laiko 30 proc. žemės (t.y. sausumos) ir 30 proc. vandenų teritorijos turi būti saugoma. Šiuo metu ES vidutiniškai saugoma 26 proc., tačiau numatyta, kad  augimas turėtų padidėti mažiausiai dar 4 procentais.  Kiek mažesnis skaičius numatytas Lietuvos bendrajame plane – kalbama apie 2 proc.

Pasak A. Stanislovaičio, tai ne toks ambicingas skaičius, kaip visoje ES, bet jis jau numatytas. „Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje rašoma, kad 10 procentų saugomų teritorijų turėtų būti griežtai saugomos. Čia didžiulis iššūkis, nes tai reiškia, kad mes turėtume turėti aukščiausio lygio saugos 10 procentų. Lietuvoje tai būtų rezervatai.  Apytiksliai skaičiuojant šiandien turime 1 proc., o pagal Europos Sąjungos ambiciją – turėtume 10 procentų. Plečiant „Natura 2000“ tinklą galėtume tiek procentų siekti, tačiau plėtra vyksta sudėtingai. Dėl griežtos apsaugos teritorijų kyla labai daug klausimų ir diskusijų. Turint galvoje, kad saugomos teritorijos užima gana miškingus plotus, parodoje-seminare „Miškininkystė saugomose teritorijose“ norėtųsi padiskutuoti su Europos Komisijos komisaro atstovais apie tuos  numatytus 10 proc. saugomų vietovių“, – kalba A. Stanislovaitis.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo nuomone, griežtai saugomų miškų procentą galėtų „suminkštinti“ pelkėti miškai, tačiau apie griežtai saugomų teritorijų plėtrą tikrai būtina diskutuoti.   

www.miskininkas.eu inf.