Mano miškininkystės vizija

Mano miškininkystės vizija

„Kiekvienas miško plotelis savo šeimininkui gali duoti ne tik lentų, malkų ir stulpų, bet dar ir išsilavinimą. Šis išminties lobynas visad po ranka, tačiau ne visi tai žino“ (Aldo Leopold).

Miškas yra svarbiausia gamtinė ekologinė sistema, todėl nuo jo būklės priklauso tiek žmogaus, tiek gamtos vertybių gerovė. Gamtos ištekliai turi būti naudojami visuomenei priimtinu būdu, užtikrinant pakankamą gamtos apsaugos lygį ir biologinės įvairovės išlikimą. Kad ši pusiausvyra tarp miško ir žmogaus išliktų stabili, rūpinasi miškininkai. Turbūt niekas geriau už miškininkus ir nežino, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, ištisą savaitę. Aš nesu kol kas dirbanti miškininkė, aš moksleivė, kuri norėtų išmėginti ir patirti miško stebuklus, rūpintis gamta, jos apsauga bei kurti rekreacines vietas miške, kaip tai daro miškininkai.

Gyvenu miestelyje, kuriame aplinkui vien miškai, bet nelabai daug žinau apie mišką. Žinau, kad  miškai – svarbi kraštovaizdžio dalis ir atlieka daug svarbių funkcijų: gamina deguonį, sumažina šiltnamio efekto poveikį, stabdo vėjo ir vandens sukeliamą dirvų eroziją, palaiko biologinę įvairovę. Taip pat žinau, jog miškas teikia naudą žmogui, nes jame auga grybai, sirpsta uogos, gyvena įvairių rūšių gyvūnai ir begalę metų gyvenantys medžiai. Bet ką miške veikia miškininkai ir kaip jie rūpinasi, kad miškininkystė būtų atsakinga, man žinių dar trūksta.

Matau, jog kasmet yra iškertama dalis miškų, kuriuose aš vaikščiojau ir bėgant laikui stebėjau vos pastebimus ar greitai ir iškart matomus pokyčius. Liūdna, kad miškui nuolat gresia pavojai. Mano manymu, visi miškininkai stengiasi gyventi ekologiškai, bet ar visi miškininkai mišką naudoja derindami pelno siekimą su biologinės įvairovės apsauga? Aš jau dabar, kiek galiu, tiek stengiuosi prisidėti prie gamtos išsaugojimo: naudoju medžiaginius maišelius, kad būtų mažiau plastiko, rūšiuoju šiukšles su šeima ir savo veiksmais stengiuosi prisidėti prie būsimų kartų švarios gyvenamosios aplinkos išsaugojimo. Manau, kad būti miškininku labai prasminga, nes gali padėti gamtai ir žmogui. Miške niekas nenori tavęs teisti, niekas nežemina, niekam nesvarbu, kaip tu atrodai. Norėčiau kasdien ir aš būti dalele gamtos, jaustis laisva, nuolat gauti gryno oro gurkšnį. Tikiuosi, kad tapsiu miškininke ir mano vizija būti atsakinga tiek už biologinės įvairovės išsaugojimą bei miškų kaip ekosistemų išlikimą, tiek ir už miškonaudos indėlį į piliečių gerovę išsipildys.

Paulina A., 17 metų

Bronislovo Ambrozo nuotrauka