“Natura 2000“: ar sugebėsime iššūkius paversti galimybėmis?

“Natura 2000“: ar sugebėsime iššūkius paversti galimybėmis?

Europos Komisijai pradėjus prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą dėl nepakankamai nustatytų biologinei įvairovei išsaugoti skirtų tinklo „Natura 2000“ teritorijų Aplinkos ministerija, siekdama išvengti sankcijų, ėmėsi įtraukti į tinklą papildomas teritorijas, tarp jų – nemažai miškų. Juose būtų draudžiami arba ribojami kirtimai, kita ūkinė veikla.

Kokios laukia ekonominės, socialinės ir kitos pasekmės, jei būtų realizuoti Aplinkos ministerijos planai įsteigti šalies miškuose naujų saugomų teritorijų ? Galbūt esama ir naudos?

Šiuos ir kitus klausimus svetainė www.miskininkas.eu  uždavė trims politikams: Algirdui Butkevičiui, 2012-2016 m. kadencijos premjerui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui; Pauliui Saudargui, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariui ir Liudui Mažyliui, Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariui.

Galimybės pasipriešinti stambiesiems perdirbėjams

Pauliaus Saudargo nuomone, vienas ryškiausių praradimų ekonomikos kontekste – nepagaminta mediena. „Neseniai nuskambėjusiais ekspertų vertinimais, skaičiuojama, kad rinkai nebus patiekta nuo 1 iki 2 mln. kubinių metrų medienos. Įvertinus tai eurais nenukirsto miško kaina siektų nuo 19 iki 85 mln. eurų. Kalbant apie mokesčius valstybei, atitinkamai ši suma svyruotų nuo 7 mln. iki 28 mln. eurų per metus. Pridedant kompensacijas privačių miškų savininkams, sumos šokteltų net iki 70 mln. eurų“, ‑ skaičius vardijo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Jo žodžiais, šie skaičiai atskleidžia, kad miškų produkcija sudaro svarią Lietuvos ekonomikos dalį. „Visgi kyla klausimas, ar dabartiniai miškų kirtimai yra tinkamai ir racionaliai suderinti su šalies ūkio poreikiais. Juk miškai – tai ne tik mediena. Galbūt „Natura 2000“ tinklo plėtra – tai galimybė, leisianti pasipriešinti stambiesiems perdirbėjams, pigiai perkantiems perteklinius medienos kiekius, kurie vėliau nesąžiningai parduodami. Akivaizdu, kad dabartinis medienos sektorius nėra ypatingai skaidrus ar stabilus, tad vienareikšmiško atsakymo dėl šio praradimo neturiu. Tai išties kontraversiška ir dideles diskusijas kelianti daugiabriaunė tema“, ‑ samprotavo P. Saudargas.

Buvęs premjeras taip pat tvirtino, kad į „Natura 2000“ tinklą įtraukus papildomas teritorijas susidarytų įspūdinga valstybinių ir privačių miškų nesumokamų mokesčių bei privatiems miškams skiriamų kompensacijų suma už aplinkosauginius apribojimus. Tačiau, pasak A. Butkevičiaus, derėtų vertinti visumą ir dėti pastangas, kad finansiniai praradimai būtų kuo mažesni.

Praradimus vadina momentiniais

O štai EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys nemano, kad, išplėtus „Natura 2000“ valdas valstybės mastu pasireikš kokie nors praradimai. „Jie galbūt gali būti momentiniai, daliniai. Galbūt reikėtų žvelgti iš kitos perspektyvos ir klausti: kokie privalumai? Ką mes galime gauti iš didesnio saugomų teritorijų tinklo? Pristatytoje strategijoje ES primena – ir ne tik Europai, o ir visam pasauliui – kad reikia pokyčių, o ES atsigavimą po krizės galima tam panaudoti“, ‑ teigė L. Mažylis.

Europarlamentaro nuomone, ekonomikos gaivinimą po krizės galima ir būtina grįsti Žaliuoju kursu. Tai – galimybė europiniu lygmeniu pradėti įgyvendinti realius veiksmus. „Juk bioįvairovės ir ekonomikos sąsajos yra neatsiejamos – pusė viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), 40 trilijonų eurų, priklauso nuo gamtos. Pramonė ir įmonių veikla priklauso nuo genų, rūšių ir ekosistemų. Ta karuselė nesustoja: ekonomika priklauso nuo bioįvairovės, bioįvairovė – nuo ekonomikos ir žmonių veiklos veiksnių. Didėjanti pandemijos krizė daro didžiulę įtaką ekonomikai – tam, kad sustabdytume pandemiją, reikia visuotinio susitelkimo. „Natura 2000“ išplėtimas nebūtinai reiškia, kad bet kokia veikla saugomoje teritorijoje yra visiškai uždraudžiama“, ‑ tvirtino EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys.

L. Mažylio žodžiais, pačios valstybės sprendžia, kaip turėtų būti užtikrinama saugomos teritorijos apsauga, kokios teisinės priemonės naudojamos. Europos teisynas nustato bendrus reikalavimus, bendrus rodiklius. „Europa nenurodys mums, kurio miško kurį kampą priskirti saugotiniems. Galima ūkinė veikla saugomose teritorijose atlikus nacionalinius veiklos vertinimus gali būti vykdama, bet vertinimai turi būti privalomai atliekami – ir atliekami laiku. Todėl nemanau, kad laukia praradimai. Priešingai – manau, kad tai bus Lietuvos valdžios, ypač Aplinkos ministerijos lyderystės ir ambicijos išbandymas. Tai ne tik galimybė išsaugoti Lietuvos bioįvairovės lobyną – sengires, bet ir pabandyti eiti visai kitu – atsinaujinančios energetikos, tvarios ekonomikos – keliu“, ‑ sakė europarlmentaras.

Jis primena: Lietuva ne tik tikslingai nepanaudoja pinigų, bet kartu kelia riziką piliečiams, jog valstybė, nevykdanti klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų ES, gali paskui mokėti papildomus mokesčius. „Tad pirma kalbėkime apie uždavinius, kuriuos turime įgyvendinti, o ne siūlykime valdžiai iš anksto ieškoti pasiteisinimų, ar juolab aplinkosaugos ir ekonomikos „priešinimo“. Tam ir yra valdžia, kad palaikytų aiškią komunikaciją su visuomene ir visomis suinteresuotomis grupėmis, bet nepamirštų svarbiausio – norime išsaugoti gamtos vertybes, joms nekenkti ir jų nebenaikinti. Turi būti siekiama subalansuoto požiūrio. Ne atsisakyti ekonominės veiklos saugomose teritorijose  „ir kaip nukirsta“, bet padaryti taip, kad ji netrukdytų saugoti vertingų rūšių ir buveinių. Ar tai lengva? Aišku, kad nelengva“, ‑ savo poziciją dėstė L. Mažylis.

Namų darbų nepadarėme

Seimo narys A. Butkevičius pabrėžė, kad valdžios atstovai jau seniai turėjo atkreipti dėmesį į valdų išplėtimo klausimą ir pirmiausia išaiškinti žmonėms, kas yra „Natura 2000“, ypač tiems, kurie susidurs su kai kuriomis problemomis įgyvendinant šį projektą. „Patys politikai turėtų suprasti, kad įgyvendinti šią priemonę padės nemažai miškininkų, vykdančių šią veiklą, ir privačių valdų savininkų. Pastaroji kategorija turėtų žinoti, kokių veiklų jie negalės vykdyti ir kokia jiems iš to bus nauda“, ‑ teigė A. Butkevičius.

2012-2016 m. kadencijos premjero žodžiais, žinant, kad tam tikrose vietose, kuriose nebus galima vykdyti veiklos, yra galimybių persiorientuoti į kitas veiklas. „Juk nėra taip, kad 100 proc. nebus galima vykdyti veiklos. Tarkime, Austrijoje ir kitose šalyse, valstybė suteikė paramą žmonėms įrengti dviračių ir pasivaikščiojimų takus, kavinukes, poilsiavietes. Tiesa, nesu garantuotas, kad tai buvo daroma plečiant „Natura 2000“ valdas“, ‑ pasakojo pašnekovas.

A. Butkevičiaus nuomone, pats blogiausias dalykas, kai žmogus vieną rytą atsibunda ir išgirsta, kad Seime priimtas įstatymas ar aplinkos ministras pasirašė įsakymą, draudžiantį bet kokią veiklą. „Tai žmonėms, tose teritorijose vykdantiems ekonominę veiklą, sukelia šoką, jie praranda pajamas, kyla nemažai problemų. Todėl pats laikas galvoti, kokią alternatyvą galima pasiūlyti tiems žmonėms, kurie dėl „Natura 2000“ vadų išplėtimo neteks darbo ir pajamų. Žmonės privalo žinoti, kada su jais bus aiškinamasi dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įgyvendinimo, kokias gaus kompensacijas dėl ūkinės veiklos apribojimo, kokia teritorijos dalis bus įtraukta į „Natura 2000“ valdas. Tai būtų pirmas etapas, o antras – ką jie galėtų veikti. Tam tikras grėsmes mes galime paversti galimybėmis, galimus praradimus amortizuoti per subsidijas ir per naują veiklą“, ‑ tvirtino Seimo narys.

Svarbus ne tik ekonominis, bet ir socialinis aspektas

P. Saudargas neabejojo: apribojus ūkinę veiklą, sumažėtų darbuotojų skaičius. Tai susiję su miškų atkūrimu, želdinių priežiūra ir kitomis sritimis. „Socialinis aspektas yra išties svarbus, tad būtų tikslinga ieškoti balanso su žemės ūkio politika. Galbūt šie nepamainomi darbuotojai, išmanantys miškų subtilybes, galėtų kitais būdais prisidėti prie Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio tvarkymo, ‑ samprotavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.‑ Vienas tokių būdų – nenaudojamų žemės plotų apželdinimas mišku. Tokiu būdu būtų išsaugotos darbo vietos savo srities specialistams, kurie pasitarnautų tvariems ir ilgalaikiams miškų sektoriaus pokyčiams“.

A. Butkevičiaus nuomone, vertinant socialinį aspektą, kaip ir ekonominį, reikėtų matyti bent vienu žingsniu daugiau. „Sutinku, kad ekspertų prognozė, jog bendras darbuotojų, dirbančių miškininkystės srityje ir medienos pramonėje, skaičius sumažėtų  iki 2,5-3,5 tūkst. vietų, skamba niūriai. Tačiau, statusą pakeitusiose teritorijose jų savininkai galės vykdyti kitą veiklą, sukurti darbo vietą ne tik sau, bet ir šeimos nariams ar kitiems“, ‑ samprotavo jis.

Tai, kad socialinis aspektas yra labai svarbus, neabejojo ir EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys. Gamta, jo žodžiais, yra neatsiejama nuo mūsų gyvenimo būdo ir ekonominės veiklos, jos dėka yra sukuriamos darbo vietos. „Ir čia taip pat labai svarbu išankstinis nusistatymas. Galima paimti žemėlapį ir nupiešti, kiek ir kokios ūkinės veiklos gali nebelikti tose saugotinose teritorijose. Ir mojuoti, sakyti, – va, bus prarastų darbo vietų. Bet pradinė strategijos nuostata ne tokia. Europos Komisija praėjusių metų gruodžio mėnesį pristatė Europos Žaliąjį kursą, kuriuo numatoma vadovautis ne tik ateinančius metus, bet galbūt ir ateinančius dešimtmečius. Tikslai surašyti iki pat 2050-ųjų, o ir po jų. Šis svarbus dokumentas parodo, kad Europa ir jos žmonės yra pasirengę prisiimti atsakomybę už padarytą žalą gamtai ir nebijo keisti savęs, savo įpročių, kad judėtume link naujos ir modernios, tvarios ir konkurencingos ekonomikos. Bet reikia suvokti, kad ir ES piliečiai, jų verslai, jų pajamos negali būti palikti savieigai. Tad netvarių ūkio ir pramonės veiklų perėjimas prie tvarių (įskaitant ir skaitmenines) inovacijų turės būti remiamas ir finansiškai“, ‑ sakė L. Mažylis.

Kaip pavyzdį europarlamentaras pateikė ES numatomą teisingos pertvarkos fondą (angl. Just Transition Fund), kuriam bus skirta 7,5 mlrd. eurų naujų ES lėšų papildomai šalia daugiametės ES finansinės programos 2021–2027 metams. Taip pat veiks speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“,  kurios tikslas – sutelkti iki 45 mlrd. EUR investicijų. „Ją taikant bus siekiama pritraukti tiems regionams naudingų privačių investicijų, įskaitant investicijas į tvarią energetiką ir transportą, o šios padės jiems rasti naujų ekonomikos augimo šaltinių ir kt. Į šias sumas būtent ir patenka socialinis aspektas, socialinės atskirties sprendimo klausimas, darbo vietų keitimas ir išsaugojimas. Jei kalbėtume skaičiais, tai štai jau mano minėtoje Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. pristatoma, kad „Natura 2000“ tinklas padėjo sukurti apie 104 tūkst. tiesioginių ir 70 tūkst. netiesioginių darbo vietų Europoje. Lūkesčiai ateičiai irgi labai aiškūs: nauja strategija, veiklos sričių atnaujinimas – naujos darbo vietos ateityje. Gi siekiant išsaugoti gyvenimo kokybę ir sveikatą, reikės kvalifikuotų specialistų: nuo specialistų vietinėse bendruomenėse, mokslininkų įgalinimo iki tinklo „Natura 2000“ plėtrai reikalingų ekspertų“, ‑ teigė pašnekovas.

L. Mažylio žodžiais, socialinis aspektas priklausys būtent nuo Lietuvos valdžios atstovų ir institucijų atsakomybės bei lyderystės: „Ne tik galime išsaugoti darbo vietas, bet ir jas kurti. Tinklo „Natura 2000“ plėtra mums suteikia realią galimybę pabandyti eiti inovacijų, atsinaujinančių šaltinių, tvarios ekonomikos keliu“.

Mato neabejotinos naudos

Valstybinės miškų tarnybos vadovas Albertas Kasperavičius praėjusiais metais vykusiame seminare „Investicijų į „Natura 2000“ stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“ pasidalijo įžvalgomis, kas nutiktų, jei būtų nutrauktas miškų kirtimas Aplinkos ministerijos ketinamose išplėsi „Natura 2000“ valdose.

„Valstybinių ir privačių miškų nesumokamų mokesčių ir privatiems miškams skiriamų kompensacijų suma už aplinkosauginius apribojimus (vertinant realiam I dešimtmečio miško naudojimui) kasmet siektų nuo 15,1 iki  68,7 mln. EUR, bendras darbuotojų, dirbančių miškininkystės srityje ir medienos pramonėje, skaičius sumažėtų  iki 2,5-3,5 tūkst. vietų, o nepateikta į rinką mediena ( apie 1-2 mln. m3) sumažintų galimybę naudoti ir užkonservuoti lietuvišką medieną ilgalaikiuose produktuose, pakeisti jais imlesnius energijos sąnaudoms produktus iš metalo, plastiko ir taip mažinti miškų indėlį į klimato pokyčių švelninimą“, ‑ konstatavo A. Kasperavičius.

Ar po šiais nerimą keliančiais skaičiais slypi ir teigiama pusė? Galbūt pliusų yra ir daugiau be jau įvardintų?

P. Saudargo nuomone, tinkamai prižiūrėtos ir saugomos miškų buveinės – vienas svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo garantų. „Gaila, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje daugėja nepakankamos arba blogos būklės buveinių. Be to, net 43 proc. miškų saugomose teritorijose sudaro ūkiniai miškai ir  tik 4 proc. – I grupės – rezervatiniai – miškai. „Natura 2000” tinklo plėtra neabejotinai suteiks galimybę pagerinti esamą buveinių būklę, kurios dabartinė padėtis yra neabejotinai pakrikusi dėl kirtimų, vykdomų net nacionaliniuose parkuose. „Natura 2000“ plėtra prisidės prie miško ekosistemų tvarumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, laukinės augalijos ir gyvūnijos išteklių apsaugos. Tokiu būdu bus užtikrintas racionalesnis miško išteklių panaudojimas“, ‑ įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Jis pabrėžė, kad miškų galimybės turi būti derinamos su šalies ūkio poreikiais. „Natura 2000“ teritorijų sąraše keliami ne tik konkretūs saugomų buveinių ir rūšių apsaugos tikslai, bet ir siekiama detaliai informuoti žemės savininkus apie planuojamos arba jau vykdomos jų ūkinės veiklos galimą poveikį saugomoms rūšims. Nepaisant miškų nuosavybės formos, mūsų žemė ir miškai yra nacionalinis turtas, kurio teikiamas gėrybes privalome išsaugoti ateities kartoms. „Natura 2000“ tinklo plėtra prisidės prie galimybės užtikrinti visiems Lietuvoje sutinkamiems 54 natūralių buveinių tipams ir 55 rūšims paskirti pakankamai saugomų teritorijų“, ‑ sakė P. Saudargas.

Panašiai mano ir A. Butkevičius: „Išplėtus „Natura 2000“ valdas labiau atlieptume aplinkos ir biologinės įvairovės išsaugojimo reikalavimus. Jei būtų sukurta tam tikra veikla, išvystyta kita infrastruktūra nekenkiant gamtai, atsirastų sritis, leidžianti gauti tam tikras subsidijas“.

Be to, P. Saudargas vylėsi, kad „Natura 2000“ plėtra prisidės prie svarbių pokyčių mūsų visuomenėje. „Iš esmės turi keistis ne tik dažnai atsainus privačių miškų savininkų požiūris į mišką, bet ir skatinamas atsakingesnis atitinkamų institucijų ir valdininkų požiūris į mūsų gamtos išteklius, jų apsaugą bei panaudojimą“, ‑ mano Seimo narys.

Vertinant išplečiamų „Natura 2000“ valdų naudą, Liudas Mažylis pirmiausia siūlo prisiminti, koks yra paties tinklo tikslas ir kodėl jis buvo sukurtas. „Būčiau linkęs į situaciją žvelgti ne tik nacionaliniu, bet visų pirma – europiniu lygmeniu. 1992 m. buvo nuspręsta sukurti ekologinį tinklą, kuris suburtų natūralias ir pusiau natūralias buveines bei nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą. Tada dar Lietuvai buvo toli iki narystės ES. Pagrindinis to siekis – pastangos išsaugoti tuometinę biologinę įvairovę ateities kartoms, savo veikla jos nenaikinti“, ‑ sakė profesorius.

EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nario tvirtinimu, jau tada buvo aišku, kad privalome išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines, jeigu norime puoselėti harmoningą santykį su gamta. Į biologinių rūšių buveines ir buvo „nusitaikyta“, siekiant jas išsaugoti nuo perteklinės ūkinės veiklos. Jeigu tam tikra teritorija priskiriama „Natura 2000“ tinklui, taip daroma todėl, kad dviejose svarbiausiose: Buveinių ar Paukščių direktyvose išvardytų rūšių ar buveinių atžvilgiu jos yra svarbios ir reikalingos visai Europai, o tuo pačiu ‑ ir Lietuvai.

L. Mažylio teigimu, statistika, pateikta gegužės 20-ąją, prieš pat Tarptautinės biologinės įvairovės dieną, Europos Komisijai pristatant itin svarbią Žaliojo kurso (angl. European green deal) dalį – ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kelia nerimą. „Per pastaruosius 40 metų laukinių rūšių skaičius sumažėjo 60 proc. Net 1 mln. rūšių balansuoja ties išnykimo riba. Ir tai negalutiniai žalos gamtai skaičiai. Štai būtent šioje strategijoje vienu svarbiausių veiklos aspektų yra įvardijamas paties tinklo „Natura 2000“ išplėtimas. EK įvardija būtinybę apsaugoti 30 proc. Europos Sąjungos sausumos ir jūrų teritorijų“, ‑ skaičius ir faktus vardijo europarlamentaras.

Tiek L. Mažylis, tiek A. Butkevičius yra įsitikinę, kad COVID-19 pandemijos krizė suteikė  postūmį daug ką permąstyti ir suvokti, jog investuoti į gamtos išsaugojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir ekosistemų atkūrimą jau ne reikia, o BŪTINA. Ir tam pasitarnauti gali būtent „Natura 2000“

Augustė Teiberytė