Stumbrų išėmimas iš gamtos: ar visuomenei pakanka aiškumo?

Gerųjų miškininkų darbai niekuomet nesibaigia
14 gegužės, 2021
Vaizduotė – pirmasis kelionių miške vadovas
19 gegužės, 2021

Stumbrų išėmimas iš gamtos: ar visuomenei pakanka aiškumo?

Kaip gali būti, kad stumbrai, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, yra medžiojami? Tokią nuostabą išreiškė svetainės www.miskininkas.eu skaitytojas, atsiuntęs laišką su nuoroda į dokumentą – jame nurodyta, kad 2021 m. numatyta iš gamtos letaliu būdu sumedžiojant išimti 15 stumbrų. Skaitytojas klausė, kas atlieka šį darbą, kuo remiantis numatytos tokios normos, ar tai neprieštarauja Stumbro apsaugos planui ir kas po tokio sumedžiojimo nutinka stumbrams?

Tik silpnus ir pavojingus žmonėms

Punktas dėl letalaus išėmimo iš gamtos sumedžiojant stumbrus  į Stumbro apsaugos planą įtrauktas 2018 m. Aplinkos ministro atstovas spaudai Marijus Gailius pakomentavo, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog  gamtoje yra stumbrų, kurie dėl sveikatos būklės yra pernelyg silpni išgyventi, taip pat kai kurie stumbrai kelia pavojų žmonėms. „Natūralioje aplinkoje stumbrus turėtų „išimti“ plėšrūnai, tačiau stumbrai Lietuvoje tokių priešų neturi“, – pažymėjo Marijus Gailius.

Stumbro apsaugos plano uždavinių ir priemonių pagrindinė vykdytoja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o jai talkina ir pagal susitarimą numatytus darbus vykdo Valstybinių miškų urėdija (VMU).

Sumedžioti leidžiama tik tuos stumbrus, kurie serga, yra nusenę, agresyvūs, turi genetinių nukrypimų ar yra pavojingi žmogaus gyvybei, sveikatai ar saugumui. „Pavyzdžiui, arti kelių nuolat besilankantys stumbrai“, – sakė VMU  Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Kasmet – pagal aplinkybes

Metinėje VMU ataskaitoje už 2020 m., kuri ir nustebino www.miskininkas.eu skaitytoją, nurodoma, kad iš gamtos letaliu būdu išimta 15 stumbrų. Tačiau kitame dokumente, kuriame aptariama 2020 m. stumbrų populiacijos būklė ir kurį pasirašė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistas Rytas Papšys, nurodoma, kad iš gamtos buvo išimta 16 stumbrų.

Iš kur atsirado arba kur dingo papildomas stumbras? VMU, pateikus nuorodą į minėtą dokumentą, tikino, kad visgi iš gamtos letaliu būdu 2020 m. išimta 15 stumbrų.

Aplinkos ministro atstovas spaudai pasidomėjo tuo išsamiau ir informavo, kad 16-as stumbras sumedžiotas pagal Medžioklių taisyklių 51 punktą.  M. Gailius nurodė, kad stumbrų išėmimas vykdomas pagal poreikį ir faktą –  įvertinus ligas ir apsigimimus, bet negalima iš gamtos išimti daugiau nei 15 individų per metus. 2020-aisiais iš gamtos letaliu būdu išimtas šešioliktasis stumbras – tai ant kelio besiblaškiusi akla patelė, kuri dėl patirtų sužalojimų nebūtų išgyvenusi.

Prašymai ir leidimai

Stumbro apsaugos plano vykdytojos Saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Remigijus Uzdras paaiškino, kad specialistai ištisus metus vykdo stumbrų stebėseną. Stebima, ar individai sveiki, ar nėra apsigimimų požymių, atrenkama, kurie stumbrai  netinkami gyventi gamtoje.

„Laisvėje 2020 m. Lietuvos teritorijoje gyveno apie 282 stumbrus. Nelaisvėje gali būti per 50 stumbrų, tikslios informacijos šiuo metu neturime“, – teigė specialistas, pasidomėjus, kiek šiuo metu šalyje gyvena stumbrų.

Stumbrą, į Raudonąją knygą įrašytą gyvūną, iš gamtos išimti galima vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu. Kaip nurodė R. Uzdras, norint išimti stumbrą iš gamtos, reikia pateikti prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai, kad ši išduotų leidimą naudoti saugomas rūšis.

„Stumbrų atveju yra vienas bendras visiems metams gaunamas leidimas“, – sakė Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas.

Kas atlieka išėmimo iš gamtos darbus?

Kas atlieka stumbrų išėmimo iš gamtos letaliu būdu darbus? Įprasti medžiotojai? Specialiai apmokyti žmonės? Ar, kaip medžiojant kitus gyvūnus, tie, kurių medžioklės plotuose tie gyvūnai gyvena? Ar medžiotojams, kurių medžioklės plotuose planuojamas stumbro išėmimas iš gamtos letaliu būdu, siunčiami kvietimai atlikti šį darbą? Ar jį visada atlieka tas pats žmogus ar žmonės?

VMU  plačiau šių klausimų nekomentavo, tik nurodė, kad su stumbrų apsauga susijusius darbus, iš  jų  ir išėmimą iš gamtos letaliu būdu vykdo VMU darbuotojai.

„Profesionalių apmokytų šaulių, kurie sumedžiotų stumbrus, Lietuvoje nėra. Kas atlieka tuos darbus, nežinau, manau, kad medžiotojai, kurių plotuose tie stumbrai yra“, – svarstė Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas  Raimondas  Ribačiauskas. Jis tikino, kad nei jis, nei jam žinomi medžiotojai negauna kvietimų dalyvauti stumbrų išėmimo iš gamtos letaliu būdu darbuose. Tuo tarpu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, jog yra specialiai apmokyti šauliai, kurie ir dalyvauja stumbrų išėmimo iš gamtos procese, o kiti medžiotojai nėra kviečiami.

„Paprasti medžiotojai letaliu būdu neišiminėja stumbrų, yra žmonės, tam tikri šauliai, kurie turi atitikti reikalavimus, yra šaudymo meistrai arba žinomi Lietuvos šauliai, kurie tikrai moka, žino, kaip tą daryti bei turi teisę tą daryti. Paprastas medžiotojas, jei mato, kad stumbras kankinasi ir reikia nutraukti jo kančias, turi pranešti Aplinkos apsaugos departamentui  ir gavęs leidimą gali tas kančias nutraukti. Taip pat turi informuoti artimiausią Aplinkos apsaugos agentūrą, tuomet stumbras išvežamas arba moksliniams tyrimams, arba į zoologijos sodą sušerti mėsėdžiams žvėrims“, – aiškino J. Talmantas.

Skerdiena – zoologijos sodui, kitos kūno dalys – muziejams

Kas nutinka su stumbrų kūnais po išėmimo iš gamtos? VMU Komunikacijos skyriaus vadovė nurodė, kad paimami mėginiai genetiniams ir veterinariniams tyrimams, kurie saugomi Vytauto Didžiojo universitete (VDU), surašomi pirminės veterinarinės apžiūros aktai, gyvūnų skerdiena perduodama Lietuvos zoologijos sodui. Kitos gyvūnų dalys perduodamos moksliniams tyrimams mokslo ir mokymo institucijoms (Krekenavos girininkijos informaciniam – mokymo centrui „Stumbras“). Likusios gyvūno dalys – utilizuotjamos.

„Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus yra gavęs du stumbrus, išimtus iš gamtos letaliu būdu.

Iš jų kūnų buvo paruošti du eksponatai – griaučiai be kaukolės“, – informavo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas Kazimieras Martinaitis. Tai buvo 2019 m. Specialistas nurodė, kad muziejus galėtų paimti ir daugiau, bet tik tokiu atveju, jei būtų pasiūlytas visas kūnas su kaukole.

Kaukolės mįslė

Kodėl Tado Ivanausko muziejui nesiūloma kaukolių? Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas R. Ribačiauskas nurodė, kad stumbro kaukolė yra trofėjus, o medžiotojas turi teisę pasilikti sumedžioto gyvūno trofėjų. „Bebro, stirnino, tauriojo elnio, danieliaus trofėjai yra kaukolė. Taip pat ir stumbro. Jei medžiotojas turi licenciją sumedžioti žvėrį, jis turi teisę pasilikti ir trofėjų. Stumbro kaukolė įspūdinga, suprantama, kad medžiotojas nori ją turėti“, – sakė R. Ribačiauskas, 1993 m. ir pats pagal leidimą sumedžiojęs žmonėms pavojų kėlusį stumbrą. Tiesa, trofėjaus tąsyk jis nepasiliko.

Kiek kitaip šį klausimą aiškino biologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros profesorius Algimantas Paulauskas. Profesorius sakė, kad universitete atliekami visų iš gamtos išimtų stumbrų genetiniai tyrimai, jie sveriami, išmatuojami. Visi šie duomenys saugomi sistemoje, jie labai svarbūs siekiant nustatyti Lietuvoje gyvenančių stumbrų populiacijos struktūrą. Į VDU atvežamos ir kaukolės, jos irgi išmatuojamos. Vienos kaukolės, pasak profesoriaus, lieka Medžioklėtyros laboratorijoje, kitos – stumbryne Panevėžio rajone. Jis pasakojo, kad universitetas yra paruošęs ir stumbro iškamšą, tik kol kas dar nežinoma, kur ji bus pastatyta.

VMU Komunikacijos skyriaus vadovė sakė, kad urėdijos darbuotojai po stumbrų išėmimo iš gamtos neturi jokių teisių į šiuos gyvūnus – nei į skerdieną, nei į trofėjus. Nuomonės apie šią situaciją paklausėme ir aukščiau minėto www. miskininkas.eu skaitytojo.

„Klausimas apie tai, kas atlieka stumbrų išėmimo iš gamtos darbus, man taip ir liko neatsakytas. Kokie VMU darbuotojai atlieka šį darbą,  kaip jie atrenkami? Ar nebūtų skaidriau, jei remdamiesi kai kurių šalių patirtimi organizuotume aukcionus, kuriuose didžiausią sumą pasiūlę asmenys ir gautų teisę išimti stumbrą iš gamtos? O tuos pinigus būtų galima panaudoti kad ir tam pačiam Stumbro apsaugos planui vykdyti…,“ – kritiškai atsiliepė skaitytojas.

Rasa Milerytė

Nuotrauka iš lt.wikipedia.org

VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PRIVALOMŲJŲ MIŠKO ĮVEISIMO, ATKŪRIMO, APSAUGOS,
TVARKYMO DARBŲ IR GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ MIŠKUOSE ĮGYVENDINIMO NORMŲ VYKDYMO
ATASKAITA
2020 m. metinė ataskaita

https://www.vivmu.lt/wp-content/uploads/2021/02/2020-m.-privalomuju-darbu-normu-vykdymo-metine-ataskaita.pdf

PRIVALOMŲJŲ MIŠKO ĮVEISIMO, ATKŪRIMO, APSAUGOS, TVARKYMO DARBŲ IR
GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ MIŠKUOSE ĮGYVENDINIMO NORMOS VALSTYBĖS
ĮMONEI VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJAI 2021 METAMS

https://www.vivmu.lt/wp-content/uploads/2021/02/2021-m.-patvirtintos-privalomosios-darbu-normos.pdf

DĖL SAUGOMŲ RŪŠIŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47ED1C2412E4/asr