Vaizduotė – pirmasis kelionių miške vadovas

Vaizduotė – pirmasis kelionių miške vadovas

Francoise de Motteville yra pasakęs, jog norint būti laimingu, reikia dirbti sau malonų darbą, todėl aš manau, jog miškininkai yra laimingi, nes dirba svarbų ir įdomų darbą. Šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu jaunimas dažnai eina leisti laiką miškuose. Kadangi mes esame įsikūrę prie Viešvilės miškų, tai turime puikią galimybę pasigrožėti nuostabia gamta ir miškininkų atliktais darbais – čia padaryti laisvi praėjimai nepažeidžiant augalijos ir gyvūnijos, jeigu iškertami miškai, miškininkai pasirūpina jų atsodinimu, maitina gyvūnus žiemą. Miškininkai pažįsta visus gyvūnus ir žino, kaip su jais elgtis, o tai, mano manymu, labai įdomu ir įspūdinga. Įsivaizduokite, išgirsti garsą ir žinai, kas jį išleido, pamatai pėdsaką ir gali pasakyti, kas ir kada čia keliavo. Miškininkai taip pat pažįsta augalus ir žino, kuris gali kenkti, o kuris – padėti.

Mano prosenelis buvo miškininkas ir sakė, jog ėjimas į mišką kaskart prasideda nuo vaizduotę budinančios pasakos – mūsų pirmojo kelionių miške vadovo. Turbūt sutiksite, kad  dažnai palaukėse nemalonu, nes pažnaibo visai nedraugiškas vėjelis, o pilki ar pažliugę arimai taip pat visai netraukia akies, tad vis dėlto geriausiai kiekvienas jaučiamės pabuvoję miške ar pabraidę po raistą, belaukiant, ką šį kartą padovanos miškas. O kuo ilgiau ir dažniau miške būni, tuo daugiau pamatai. Įdomiausia, kad savo apsilankymą natūralioje gamtoje išgyveni daugybę kartų, vis atrasdamas naujų prasmių, nuotaikų, įspūdžių. Tą ypatingą sielos būvį galima pajausti tik miške ir kiekvienąkart sugrįžus net  ir į tą pačią vietą patirti vis kitokį jausmą. Nekantrauju ir kasdieną laukiu, kol miškas sužaliuos, apsirengs naujutėlį sodriai žalią kaip miškininko uniforma rūbą. Tada tankia lapija viskas nuo kelio užsisklęs tarsi žalia siena, o  miške galės laisvai jaustis visi, kas tik nenori būti pamatyti.

Norėčiau būti miškininke ir kasdien leistis į nepamirštamą kelionę, kurioje galima atrasti dar neregėtų rojaus kampelių Aš manau, kad būti miškininku ne tik labai įdomu, bet ir prasminga, nes tu nuolat stebi gamtą, ją pažįsti, domiesi ir tobulėji gamtosaugos srityje, taip pat inicijuoji miško atkūrimą ar įveisimą ir, žinoma, jauti moralinį įsipareigojimą prieš vietos bendruomenę bei ateities kartas, kad užtikrinsi, jog naudojamų miškų ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė vertė nemažės. Juk tai toks prasmingas darbas!

Miglė Š., 16 metų

Nuotrauka Bronislovo Ambrozo