VMU: medienos patiekiame tiek, kiek reikia

kovo 11, 2018
Svetainė www.miskininkas.eu per vienerius veiklos metus jau sulaukė 1 000 000 apsilankymų
kovo 11, 2018
Dėl buvusių tarnybinių urėdijų butų rasime tinkamiausią sprendimą
kovo 12, 2018

VMU: medienos patiekiame tiek, kiek reikia

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) padaliniai iš viso šiemet planuoja pagaminti ir parduoti apie 3,635 mln. kubinių metrų medienos. Nepaisant urėdijų reformos ir metų pradžioje kirtimams vyravusių  nepalankių orų, nuo sausio antrosios pusės trikdžių sumažėjo – medienos ruoša vyksta pagal planą, o kai kurie padaliniai įsipareigojimus net viršija. Iš viso per sausį-vasarį pagaminta apie 600 tūkst. kub. metrų žaliavinės medienos.  

 

„Sausio pradžia buvo sunkoka, o dabar kirtimams ir medienos išvežimui klimatinės sąlygos labai palankios, tad gamyba vyksta pilnu tempu visuose padaliniuose. Iškertame numatytus kiekius ir medienos patiekiame tiek, kiek reikia. Kai kuriuose padaliniuose, pavyzdžiui, Jurbarko, Kuršėnų, Trakų, Ukmergės ir kituose medienos paruošiama net daugiau nei buvo numatyta“,– teigia VMU Medienos ruošos skyriaus vedėjas Vigantas Kraujalis.

Pasak jo, per pirmąjį metų pusmetį ketinama pagaminti beveik pusę normos, o per antrąjį šiek tiek daugiau – 50,7 proc. Metų pradžioje strigę darbai  jau įsivažiavo, tad  pirmojo ketvirčio rodikliai tikrai bus neblogi. Minėtu metu VMU padaliniai turėtų paruošti 997,3 tūkst. kub. m medienos, per antrąjį ketvirtį dėl paukščių perėjimo ir ramybės gamtoje kiek mažiau – beveik 795 tūkst. kub. m, o per likusius du ketvirčius ruoša svyruos apie 920 tūkst. kub. metrų.

Kirtimų normos visiems padaliniams (buvusioms urėdijoms) liko tos pačios, kokios buvo nustatytos pagal miškotvarkos projektus aplinkos ministro įsakymu. Daugiausiai medienos šiemet turi paruošti Ukmergės (159 tūkst. kub. m), Tauragės (149,3 tūkst.),  Jurbarko (142,5 tūkst.),  Panevėžio (126,3 tūkst.),  Šakių (123 tūkst.) padaliniai.

Technika be darbo nestovi – perkeliama į kitus padalinius

Dėl buvusių urėdijų jungimo dalis darbuotojų, iš jų ir dirbančių su kirtimo mašinomis bei miškavežėmis, iš darbo išėjo, tad liko neužimtų etatų ir technikos.

„Bandome perkelti tą techniką į kitus padalinius, kur yra atitinkamų specialistų, t. y. kad  ji be darbo nestovėtų. Pavyzdžiui, iš Mažeikių perkelta miškų ruošos technikos į Dubravą, iš Kėdainių – į Švenčionėlius, taip pat sunkvežimiai iš Prienų į Alytų bei pan. Stengiamės visą turimą  techniką panaudoti kuo optimaliau, bet iki visiško racionalumo, deja, dar toloka“,– kalba V. Kraujalis.

Trys į biokuro ruošos techniką investavusios miškų urėdijos – Tauragės, Valkininkų ir Švenčionėlių –  biomasės žaliavą smulkins ir toliau, bet joms išsiplės jos gavimo galimybės iš sustambintų bei aplinkinių padalinių. 

„Mokytis biokuro ruošos sektoriuje dar reikia – tiek dėl žaliavos sandėliavimo, tiek dėl technikos naudojimo, aptarnavimo tobulinimo. Kol nėra nuolatinių padalinių vadovų, sunku tai įgyvendinti, bet greitai laikas viską sudėlios į savo vietas“,– tiki VMU  Medienos ruošos skyriaus vedėjas.  

Medienos ruošą centralizuos   

Kokių problemų šiuo metu kyla dėl medienos ruošos?  Pagrindinė, anot V. Kraujalio, yra oras, bet kai pašalo, tai jos nebeliko. Antra – miško kirtėjų trūkumas. Keletui padalinių net nepavyko nupirkti kirtimo paslaugos – Rietavo, Rokiškio, Ignalinos ir kitiems.

„Trūksta žmonių, kai kurie rangovai jau samdo užsieniečius, pavyzdžiui, ukrainiečiai dirba vienoje Ukmergės įmonėje. Ar kalti įkainiai? Jie panašūs, kaip aplinkinėse šalyse ir nėra maži, bet  problema, kiek kirtėjui moka rangos įmonės savininkas. Kai kurių automobiliai nuolat gerėjo“,– aiškina pašnekovas.

Jo įsitikinimu, jei įmonės savininkas neinvestuoja į kolektyvą ir techniką bei nesirengia pirkti naujos, verslas tik vegetuos.  Be to, dalis operatorių dėl reformos išėjo ir paruošti naujų reikia laiko.

Medienos ruoša dalyje urėdijų užsiėmė girininkijos, bet numatyta, kad miško ruoša bus centralizuojama – kol kas  ji dabar taip vyksta tik devyniuose regioniniuose padaliniuose.

„Savaime suprantama, kad prie to bus prieinama palaipsniui, mažinant darbuotojų skaičių girininkijose bei juos atitinkamai ruošiant medienos ruošos ir prekybos meistrais ar kitais specialistais. Šiam procesui gero pusmečio gali būti maža. Artimiausu metu bus paskelbta regioninių padalinių viršininkų atranka, tikiuosi, padalinių viršininkai šį procesą paspartins“,– teigia VMU direktoriaus vyriausiasis patarėjas dr. Rimantas Prūsaitis.

Jo nuomone, nauja VMU vadovybė ir padalinių vadovai ruošoje turi keisti šios paslaugos principą – ji turėtų vykti padalinio teritorijoje ir neapsiribti maža girininkija. Be to, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, kenkėjų invazijos, blogų oro sąlygų ir kitais atvejais miško ruošos technika  galės būti mobilizuojama bet kuriame regioniniame padalinyje.

Žaliavinės medienos gamybai metų pradžioje reikalingas didesnis visų procesų koordinavimas ir dėl to, kad dar veikia 42 regioniniai padaliniai bei išlieka gamybos apimčių skirtumai (Zarasų – 32000 ktm, Kupiškio – 35500, Utenos –  44000, Ukmergės – 159100, Tauragės – 149300  ir pan.), kurie kelia papildomų rūpesčių. Po 26 regioninių padalinių suformavimo bei jų vadovų atrankos minėti procesai bus valdomi žymiai lengviau.

„Šiame etape daugiau iniciatyvos galėtų rodyti ir medienos ruošos rangovų įmonės. Dabar Lietuvoje dirba apie 140 įvairių žaliavinės medienos ruošos rangos įmonių, kurioms savų rūpesčių taip pat pakanka. Jei stambiausios jau artėja iki 150 tūkst.  ktm medienos gamybos, tai mažosios gamina vos tūkstantį  kitą. Iš viso rangos įmonės iškerta medienos arba atlieka kompleksinių miško ruošos paslaugų beveik 2,6 mln. kub. metrų. Yra VMU padalinių, kur miško ruošą 100 proc. vykdo rangovai, tačiau yra ir tokių, kuriuose rangos įmonių ruoša sudaro 30–40 proc. Tad ateityje rangos įmonių indėlį šiame procese numatoma didinti“,– aiškina R. Prūsaitis.

Pervežimą palaipsniui perduos privatiems vežėjams

VMU visuose regioniniuose padaliniuose turi apie 80 medienvežių automobilių. Rūpesčių su jais, anot vyriausiojo patarėjo, taip pat padaugėjo ir vien dėl to, kad nemažai vairuotojų išėjo iš darbo. Medienos pervežimo paslaugų padaliniuose palaipsniui turėtų  mažėti perduodant šias funkcijas privatiems vežėjams, nes šiuo metu ir jų paslaugų dar jaučiamas stygius.

„Su medienvežiais automobiliais dirbti  ne vieną pamainą vis dėlto  yra problematiška. Todėl  pirmiausia atsisakome 10–12 medienvežių, kurie nepasiekia išdirbio normų arba yra nusidėvėję. Pagamintos žaliavinės medienos pervežimo ar išvežimo paslaugų numatoma atsisakyti palaipsniui, kad nekiltų papildomų problemų. Juolab kad turime gerų kaimyninių valstybių pavyzdžių – labai gerai šioje srityje tvarkosi latviai. Šis procesas pagerėtų ir Lietuvoje , iš pradžių vien tik  supaprastinus pagamintos medienos priėmimą miške bei išaugus privačių pervežėjų skaičiui“,– apie veiklos efektyvinimą kalba specialistas. 

Apie nepriklausomos medienos priėmimo sistemos sukūrimą taip pat  jau galvojama. Tai padėtų supaprastinti pagamintos miško produkcijos priėmimą ir jos matavimą transporto priemonėse, išvengti nereikalingų kaltinimų ar įvairių nesusipratimų. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl apvalios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo taip pat turėtų palengvinti miško žaliavinės  produkcijos ruošėjų darbą, nes sumažės ruošiamų  sortimentų skaičius ir pan.

Angelė Adomaitienė

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin