Miškininkas – nuostabi profesija, nes kiekvieną dieną jis susiduria su dideliais iššūkiais

Miškininkas –  nuostabi profesija, nes kiekvieną dieną jis susiduria su dideliais  iššūkiais 

Čia mano neilgas laiškas, kodėl aš noriu būti miškininku? Miškininkai – tai nuostabi profesija, nes kiekvieną dieną šios profesijos žmonės susiduria su dideliais  iššūkiais: brakonieriais, augalų sodinimu, gamtos saugojimu. Taip pat miškininkams gresia labai daug pavojų, tokių kaip  plėšrūs gyvūnai, piktai nusiteikę brakonieriai, gaisrai, audros, medžių virtimas ir dar labai labai daug kitų…

Be abejo, yra ir gerų dalykų: labai gražūs vaizdai, nuostabi gyvūnija, geras bei draugiškas darbo partneris, tolerantiškų žmonių pagarba ir pagalba, gyvūnų draugija, sėmimasis daug naudingos patirties. Manau, jog miškininkas turėtų būti sveikas, stiprus, mandagus, protingas, orus, vikrus, taip pat jis turėtų jausti pagarbą sau ir kitiems, būti drąsus bei pozityvus. Jų vasariškas uniformas sudaro žalsvos kelnės ir kreminiai marškinėliai, o žiemą –  tamsiai žalios kelnės bei tokios  pat spalvos striukės. Miškininkus iš kitų skiria skiriamieji ženklai su ąžuolo gilėmis.

Miškininkai labai draugiški ir drąsūs. Lietuvos miškininkų misija – vienyti profesionalius Lietuvos miškininkus, ginti jų interesus, skatinti profesinį ir kultūrinį tobulėjimą, vidaus ir tarptautinį bendradarbiavimą, propaguoti darnią miškininkystę ir kelti miškininko profesijos prestižą. Taip pat miškininkai turi labai įdomią istoriją. Leiskite man ją papasakoti.

Atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jau nuo 1921-1922 m. miškininkai garsiai kalbėjo apie profesinės miškininkų organizacijos kūrimą, bet bandymai ją kurti buvo nesėkmingi. Tam nepritarė ir tuometiniai Miškų departamento vadovai. Tik 1929 m. pradžioje susikūrusi iniciatyvinė grupė paruošė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) įstatus, įregistravo juos Kauno apskrities viršininko įstaigoje ir pradėjo narių telkimą. Šie įstatai numatė, kad LMS sieks pažinti Lietuvos miškus, padėti miškų ūkiui plėstis ir tobulėti, rūpinsis krašto pagražinimu, savo narių profesiniu ir kultūriniu tobulėjimu.

Tam turėjo pasitarnauti ir profesinė spauda, įvairūs kursai, skaitomos paskaitos ir profesinis bendravimas. 1929 m. birželio 29-30 d. įvyko pirmasis LMS suvažiavimas, jame dalyvavo 110 narių. Šiame suvažiavime buvo pristatytas ir pirmasis „Mūsų girių“ žurnalo numeris. Suvažiavime buvo perskaitytos 5 paskaitos ir priimta net 17 rezoliucijų įvairiais aktualiais miškų ūkio veiklos tobulinimo bei miškininkų profesinės ir kultūrinės veiklos klausimais. 

Pirmuoju LMS valdybos pirmininku buvo išrinktas A. Požėla. Vėliau visuotiniai Lietuvos miškininkų sąjungos (nuo 1936 m. pervadintos Lietuvos miškininkų draugija) suvažiavimai vykdavo kasmet. Jie trukdavo dvi dienas. Pirmąją dieną būdavo oficiali darbotvarkė: paskaitos, veiklos apžvalga, diskusijos, rezoliucijų priėmimas, naujos valdybos rinkimai. Antrąją dieną dažnai būdavo organizuojama ekskursija į kokį nors gamtinį (miško) objektą arba į medienos perdirbimo įmonę. Baigiamas suvažiavimas bendra vakariene. Pradedant trečiuoju (1931 m.) suvažiavimu jame dalyvaudavo ir Miškų departamento vadovai. Be A. Požėlos (1929-1931), vėliau LMS (LMD) vadovavo V. Žemaitis (1931-1935),  J. Vilčinskas (1935-1938), J. Viliušis (1938-1940). LMS žurnalo „Mūsų girios“ redaktoriumi tuomet visą laiką buvo J. Kuprionis. Štai tokia įdomi istorija apie Lietuvos didvyrius miškininkus.

Vis dėlto aš jums dar nepapasakojau, ką jiems tenka saugoti. Miškininkams reikia tvarkyti ir saugoti Lietuvos miškus, kurių daugiausia  yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 2018 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, Varėnos rajono miškingumas buvo 69,1 proc., Švenčionių – 60,7  proc., Šalčininkų – 48,4, Trakų – 50,3, Vilniaus – 41,7 procento. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio – 10,9 proc., Skuodo – 20,1 proc., Pasvalio – 16,8 , Pakruojo – 20, Joniškio – 20,0 procentų. Apskritai visą Lietuvą dabar dengia daugiau nei 33 procentai miškų ir šį plotą planuojama dar padidinti. Tą padarys darbštūs miškininkai.  

Arijus Š.

Nuotrauka Bronislovo Ambrozo